Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 175 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.
Savaitės straipsnis
SOFIA
SOFIA (reg. Nr. N747NA, angl.Stratospheric Observatory for Infrared Astronomy, Stratosferos observatorija infraraudonųjų spindulių astronomijai) – Boeing 747SP-21 tipo Boeing pagamintas laineris, naudojamas NASA reikmėms. Šiame lėktuve yra įmontuotas 2,5 m pločio „Bent Cassegrain“ reflektorinisteleskopas. SOFIA yra vienintelis naudojamas lėktuvas, kuriame įtaisytas ir naudojamas teleskopas. Tai yra bendras JAV NASA ir Vokietijos aeronautikos centro projektas. SOFIA pakeitė nuo 1974 iki 1995 m. naudotą skraidančią Koiperio observatoriją.
Lėktuve yra įtaisytas reflektorinis 2,5 m diametro teleskopas, turintis padidintą 2,7 m diametro pirminį veidrodį. Siekiant teleskopą sutalpinti į lėktuvą pirminis F skaičius siekia 1,3, o optinis išdėstymas – F 19,7. Optinis veidrodis, esantis už trečiojo veidrodžio, naudojamas kameros sekimo sistemai.
Teleskopas įtaisytas lėktuvo fiuzeliaže netoli uodegos. Šone įtaisytos durys atidaromos skrydžio metu ir teleskopas pradeda veikti. SOFIA teleskopas yra iki šiol didžiausias įtaisytas teleskopas lėktuve.
Teleskope yra daug instrumentų, iš kurių yra optinis astrofotometras ir infraraudonųjų spindulių spektrometras, gebantis pasiekti įvairių ilgių spektro bangas.
Šiuo teleskopu misija atlieka įvairias užduotis. Pagrindinės stebėjimo užduotys yra šios:
Žvaigždžių gimimo ir mirties stebėjimas
Naujų saulės sistemų susiformavimas
Sudėtingų molekulių susidarymas kosmose
Mūsų Saulės sistemos planetų, kometų ir asteroidų stebėjimas
2004 − Kauno medicinos universiteto klinikose pirmą kartą Lietuvoje atlikta kraujo valymo procedūra – selektyvi imunosorbcija. Ši procedūra atliekama tik keliuose didžiuosiuose Europos medicinos centruose.
Pasaulyje
1573 − pasirašyti Varšuvos Konfederacijos straipsniai, sankcionavę religinę laisvę Lenkijoje.
1871 − Prancūzija baigia Prancūzijos-Prūsijos karą pasiduodama.
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
Randama ir gana daug šilumą mėgstančių vabalų rūšių, kurios būdingos pietiniams kraštams, kaip reliktas pasilikę Lietuvoje nuo šiltesnių periodų. Šiltesnių kraštų vabalai į Lietuvą galėjo patekti ne tik anksčiau, bet ir plisdami šiuo metu.
Dalis Lietuvoje aptinkamų rūšių, ypač kenkėjinių, yra išplitusios visame pasaulyje; į Lietuvą atkeliavo iš užsienio importuojant įvairias prekes (dažniausiai įvairius kultūrinius augalus, bei sėklas). Žinomiausias toks vabalas – Kolorado vabalas, kuris pirmą kartą Lietuvoje rastas 1956 m. Šiuo metu jis jau paplitęs visoje Lietuvoje. Tokios kosmopolitinės rūšys kai kuriose šeimose sudaro gana didelę dalį. Pavyzdžiui, kailiavabalių šeimoje tokių rūšių yra net 67 %.
Lietuvoje vabalai pradėti tirti tik XIX a. pradžioje Vilniaus universitete.1830 m. universiteto profesorius Eduardas Eichwaldas antrajame tritomio veikalo „Zoologia specialis“ lotynų kalba aprašė apie šimtą dažnų ir įprastų vabalų rūšių, rastų Lietuvoje. Šiuo metu Eduardo Eichwaldo darbas įdomus istoriniu požiūriu.
Pirmasis lietuvių kalba vabalų aprašymas buvo parašytas 1847 m. Tai nedidelis straipsnelis „Gaišinimas spragių“, kurio autorius – lietuviškų kalendorių leidėjas Laurynas Ivinskis.
Nuo XX a. pradžios vabalus pradėjo tirti ir lietuviai. 1912 m. Jonas Kriščiūnas paskelbė pirmąjį lietuvių kalba kovos su augalų ligomis ir kenkėjais vadovą „Augalų ligos“. Šioje knygoje lietuviškais vardais pirmą kartą pavadinta daugelis vabzdžių – augalų kenkėjų.
Vikisritys
