Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją – laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!	Sveiki atvykę Dažniausi klausimai Pagalba Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas
Šiuo metu yra 176 807 straipsniai

Apie Vikipediją Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 176 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga. Savaitės straipsnis Statula, vaizduojanti T. Rymenšneiderį, Viurcburgo mieste Tilmanas Rymenšneideris (vok. Tilman Riemenschneider, apie 1460–1531 m.) – Vokietijos vėlyvosios gotikos skulptorius, medžio drožėjas, dirbęs Viurcburge. Tilmanas Rymenšneideris gimė apie 1460 m. Hailingenštado mieste Tiuringijoje. Apie 1465 m. su šeima persikėlė į Osterodę Žemutinėje Saksonijoje, kur bendravardis tėvas užėmė monetų kalyklos meistro postą. Apie T. Rymenšreiderio jaunystę nežinoma nieko. 1479 m. Tilmanas buvo paminėtas Viurcburge atsisakęs Šv. Onos altoriaus kuratoriaus posto Stift Haug bažnyčioje, bet neaišku, ar tai tas pats skulptorius. 1483 m. jis dokumentuotas Viurcburge įsidarbinęs vietos skulptoriaus dirbtuvėse ir įstojęs į Šv. Luko broliją. Jau tuo metu T. Rymenšneideris buvo išėjęs skulptoriaus amato mokslus. 1485 m. jis vedė Aną Šmit (mirusi 1494 m.) ir pradėjo vadovauti nuosavai dirbtuvei. 1490 m. pasirašė sutartį dėl Šv. Marijos Magdalenos altoriaus sukūrimo Miunterštado mieste, 1492 m. šis kūrinys atidengtas. T. Rymenšneideris atidavė pirmenybę nedažyto medžio kūriniams ir vėliau ties šiuo altoriumi dirbo Vitas Štosas. 1491 m. T. Rymenšneideris pasirašė sutartį su Viurcburgo miestu dėl smiltainio Adomo ir Ievos statulų Šv. Marijos koplyčioje. Skulptūros atidengtos 1493 m. Po to 1494 m. Vindshaimo miestas užsakė skulptūrų Šv. Kilijono bažnyčiai (jos sudegė 1730 m.). 1496 m. skulptorius gavo užsakymą sukurti pomirtinį monumentą Viurcburgo princui-vyskupui Rudolf von Scherenberg. Šis projektas įgyvendintas 1499 m. Viurcburgo katedroje. 1497 m. T. Rymenšneideris vedė Anna Rappolt (mirusi 1506 arba 1507 m.). Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai |Verta paskaityti| Keisti | Rinkti straipsnį balandžio 21 dienos įvykiai Lietuvoje 1921 − Briuselyje pradėtos Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių derybos dėl tarpusavio santykių. 1922 − pateikta pirmoji paraiška prekės ženklui Lietuvoje registruoti. 1945 − prasidėjo pirmasis pokario trėmimas. Pasaulyje 753 m. pr. m. e. − pasak legendos, Romulas įkūrė Romą. 43 m. pr. m. e. − Mutinos mūšis tarp Oktaviano ir Marko Antonijaus pajėgų. 1898 − prasidėjo Amerikos-Ispanijos karas. 1960 − Brazilijos miestas tapo Brazilijos sostine. 2007 − vyko Nigerijos prezidento rinkimai. Keisti Mėnesio šalys Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas įvairių geografinių, istorinių, kultūrinių straipsnių, kurie projekto eigoje nebuvo sukurti, kūrimui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti. Keisti

Rinktinė iliustracija Mažųjų Mostaičių I senosios kapinės (Plungės rajonas). Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas Keisti Savaitės iniciatyva Vandens žydėjimas Kauno mariose Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Prie marių, netoli Rumšiškių, įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas. Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje. Dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių. Darsūniškį ir Birštoną, esančius prie Kauno marių, nuo užliejimo saugo pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys. Per Kauno HE užtvanką eina Kauno-Marijampolės plentas. 5 salos: dvi Dabintos (39,2 ir 2,1 ha), dvi Paukščių (4,6 ir 4,5 ha) ir sala ties Arlaviškėmis. Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa. Kauno HE pradėta statyti 1955 m., Kauno marios suformuotos 1959 m. rugpjūtį užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpompavimo stotys. Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos tvenkiniai. Daugiau… Projekto puslapis | Keisti

Vikisritys
Astronomija     Biografijos     Biologija     Filosofija     Fizika     Geografija     Informatika     Istorija     Kalbos     Matematika     Menas     Metai     Mitologija     Religija     Sportas     Teisė    Straipsnių abėcėlinis sąrašas – Straipsniai pagal temas – Visos straipsnių kategorijos Visų Vikisričių sąrašas – Visų Vikiprojektų sąrašas

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga