Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 199 122 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Paūliai, Varėnos rajonas Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Pėteris Bėrensas savo biure 1913 m. Pėteris Bėrensas (vok. Peter Behrens, 1868 m. balandžio 14 d. Hamburge – 1940 m. vasario 27 d. Berlyne) – vokiečių architektas, dailininkas ir dizaineris. Pramoninio dizaino pradininkas, grupuotės „Münchener Secession“ (1892 m.) ir susivienijimo „Werkbund“ (1907 m.) vienas įkūrėjų. Žymus savo įtaka modernizmo architektūros raidai Vokietijoje. 1885–1891 m. mokėsi tapybos Hamburge, Karlsrūjėje, Diuseldorfe ir Miunchene, nuo 1891 m. Miunchene dirbo dailininku, iliustratoriumi ir knygryšiu. 1899 m. pakviestas Heseno didžiojo kunigaikščio Ernsto Liudvigo II į Darmštato dailininkų koloniją, kur suprojektavo nuosavą gyvenamąjį namą (taip pat ir interjerą bei baldus). 1903–1907 m. dirbo Diuseldorfo taikomosios dekoratyvinės dailės mokyklos direktoriumi, nuo 1907 m. gyveno Berlyne. 1907–1914 m. dirbo meniniu konsultantu AEG bendrovėje, sukūrė AEG prekės ženklo grafinį dizainą, bendrovės katalogų, gaminių dizainus, suprojektavo bendrovės pastatus – gamyklas, parduotuves. Tuo metu turėjo ir savo biurą, kuriame P. Bėrenso asistentais dirbo modernizmo architektūros pionieriai architektai Valteris Gropijus, Liudvigas Mysas van der Rohė ir Le Korbiuzjė. 1909 m. suprojektavo funkcionalių, racionalių formų AEG turbinų gamyklos pastatą Berlyne – turėjusį įtakos V. Gropijaus suprojektuotos Fagus gamyklos Alfelde dizainui ir modernizmo architektūros raidai. 1911–1912 m. suprojektavo masyvių klasikinių formų Vokietijos ambasadą Sankt Peterburge, bendrovės Mannesmannröhren-Werke administracinį pastatą Diuseldorfe. Po Pirmojo pasaulinio karo sukūrė modernistinės stilistikos pastatų: ekspresionistinį bendrovės Farbwerke Hoechst AG administracinį pastatą Frankfurto prie Maino priemiestyje (1920–1924 m.), „New Ways“ gyvenamąjį namą Nortamptone (1926 m.), tabako fabriką Lince (1930 m.). 1922–1936 m. gyveno Vienoje, dirbo Vienos dailės akademijoje (1922–1927 m. Architektūros mokyklos direktorius, 1933–1935 m. – akademijos rektorius). Nuo 1936 m. gyveno Berlyne, dėstė Prūsijos dailės akademijoje. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

birželio 5 d. įvykiai Lietuvoje 1864 − Michailas Muravjovas, Vilniaus generalgubernatorius, uždraudė spausdinti elementorius lietuvių kalba lotyniškais rašmenimis, prasidėjo spaudos draudimas. 1867 − atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka. 1993 − įkurta politinė partija – Lietuvos centro sąjunga. Pasaulyje 1224 − Imperatorius Frydrichas II, siekdamas išvengti to, kad studentai iš jo Sicilijos karalystės vyksta studijuoti į Bolonijos universitetą, ginče dėl investitūros palankų popiežiui ir gvelfams, įkūrė Neapolio universitetą, tapusį pirmuoju valstybiniu universitetu su chartija (ir antruoju valstybiniu universitetu po greitai sunykusio Palencijos universiteto). 1806 − Lui Bonapartas, Prancūzijos užvaldytuose Nyderlanduose (Batavijoje), paskelbė apie Olandijos karalystės įkūrimą. Karalystė gyvavo iki 1815 m., kada buvo įkurta nepriklausoma Nyderlandų Karalystė. 1945 − Sąjungininkų karvedžiai Berlyne pasirašė deklaraciją apie Vokietijos nugalėjimą ir SSRS, JAV, Didžiosios Britanijos bei Prancūzijos valdžią Vokietijos teritorijoje. 1947 − JAV Valstybės sekretorius Džordžas Maršalas kalbėdamas Harvardo universitete pasiūlė Europos valstybėms paramą, vėliau pavadintą Maršalo planu. 1967 − Izraelio aviacijos puolimu prasidėjo Šešių dienų karas. 1995 − Pirmą kartą gautas Bozės-Einšteino kondensatas. Keisti

Savaitės iniciatyva Riedulių aikštelė Rimašių akmenynas, arba Rimašių riedulynas – riedulių sankaupa Šalčininkų rajone, Poškonių seniūnijoje, Grybiškių kaime, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Objekto pavadinimas siejamas su kaimynystėje esančiu Rimašių etnografiniu gatviniu kaimu. Akmenynas slūgso apie 2 km į pietus nuo Poškonių, 1,3 km į rytus nuo kelio  104  Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai . Objektas pritaikytas lankymui: rieduliai išsidėstę prižiūrėtoje miško aikštelėje, kurioje įrengta atokvėpio vieta, pažymėti informacine lenta ir kelio rodyklėmis, lengvai pasiekiami lauko keliukais. Rimašių akmenynas yra geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas valstybės saugomu LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. D1-309. Siekiama išsaugoti aikštelę, kurioje į 13 eilių sukrauta apie 4500 riedulių, sovietmečio melioracijos vajaus laikotarpiu suvežtų iš aplinkinių melioruojamų laukų. Akmenys buvo gabenami maždaug 1970–1977 m. laikotarpiu į tam skirtą teritoriją, suguldomi eilėmis. Manoma, ateityje buvo planuojama juos sprogdinti ir skaldos pavidalu naudoti statybose. Rieduliai, esantys objekto teritorijoje į Lietuvą pateko iš Skandinavijos per priešpaskutinį apledėjimą. Priešpaskutiniojo apledėjimo ledynas iš maksimalaus paplitimo ribos pradėjo trauktis prieš 190-200 tūkst. metų. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos saugomos teritorijos. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Birželio 5 d. Ginkluotiems vyrams užpuolus Solhano kaimą, esantį Burkina Faso šiaurės rytuose, nužudyta apie 100 žmonių.[1] Birželio 4 d. Registrų centras pranešė, kad „SpaceX“ dukterinė įmonė „Starlink“ Lietuvoje įregistravo kompaniją „Starlink Lithuania“.[2] Birželio 3 d. NASA pranešė per artimiausią dešimtmetį planuojanti surengti dvi naujas mokslines misijas į Venerą – „DaVinci+“ ir „Veritas“.[3] Birželio 2 d. Vienuoliktuoju Izraelio prezidentu Knesetas išrinko Isaac Herzog.[4] Birželio 1 d. Baltarusija didžiumai šalies gyventojų uždraudė išvykti svetur.[5] Birželio 1 d. Pranešama, kad Euro zonoje metų infliacija gegužę pakilo į aukščiausią lygį nuo 2018 m. spalio.[6] Gegužės 31 d. Kinijoje švelninama šeimos planavimo politika – poroms bus galima auginti iki trijų vaikų.[7] Gegužės 30 d. Pirmąkart Eurolygos titulą iškovojo Stambulo „Anadolu Efes“ ekipa, palaužusi „Barcelona“ ekipą.[8] Gegužės 30 d. Izraelio opozicija pasiekė susitarimą, kuris turėtų užbaigti premjero Benjamino Netanjahu valdymą.[9] Gegužės 29 d. UEFA Čempionų lygą antrą kartą klubo istorijoje laimėjo Londono „Chelsea“.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga