Pagrindinis puslapis
| Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
|
Savaitės straipsnis
Giminės naudojamas Vieniavos herbas Bialozorai (lenk. Białozorowie) – LDK bajorų giminė, iškilusi XV a. viduryje. Pavardės kilmė pravardinė, sudurtinė iš slaviškų žodžių belo ir zor (бело, зор), reiškianti žmogų šviesiomis akimis, baltaakį. Lenkų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Białozor, Białłozor, Biełozor, Białozorski, Białozorowicz (Belozoras, Bialozoras, Bialozoraitis), z Białozorow ir z Białłozorow (iš Bialozorų giminės), Białozorowna ir Białłozorowna (Bialozoraitė), Białozorowa ir Białłozorowa (Bialozorienė). Rusų kalbos šaltiniuose sutinkami šie pavardės variantai: Белозор, Бялозор, Билозор – paskutinis nuo ukrainiečių kalbos Білозір, reiškia gražuolis, šviesaus lyg mėnuo veido. Giminės palikuonys gyveno Žemaitijoje, LDK ir Lenkijoje. Giminės pradininkas – Manvydas Nikolajus „Baltakis“ (lenk. Monwyd Nikołaj „Białozor“), Trakų vaivados Andriaus Sako (1410–1465) sūnus. Manvydo Nikolajaus anūkas Vaitiekus (g. apie 1490 m.) pasirašė Manvydas-Bialozoras pavarde ir naudojosi Sakaičių giminės Pomiano herbo atmaina – Vieniava (lenk. Wojciech Monwid-Białozor h. Wieniawa). Nuo XVII a. minima Upytės-kaštelionų giminės atšaka (lenk. gałąź Upitska-kasztelańska), kurios pradininkas buvo Stanislovas Bialozoras, 1662 m. minimas kaip Upytės pateisėjas, o 1664 m. – Mstislavlio kaštelionas. Šios atšakos palikuonys gyveno Upytės paviete. Antroji – tai Žemaitijoje gyvenusi Grinkiškių-vaivadų giminės atšaka (lenk. gałąź Hrynkiska-wojewodzińska), kurios pradininkas buvo Minsko vaivada Kazimieras Karolis Bialozoras (g. apie 1630 m.). Šios atšakos palikuonys XIX a. išsiskyrė į dvi grupes: a) Grinkiškio valdų Bialozorai – tai Martyno (1817–1867) ir kunigaikštytės Felicijos Puzinaitės vaikai ir vaikaičiai, bei b) Bialozoriškių valdų Bialozorai – tai Jono Vito Modesto (1829–1872) ir Vandos Vrublevskytės vaikai ir vaikaičiai. |
birželio 10 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
|
Savaitės iniciatyva
Rimašių akmenynas, arba Rimašių riedulynas – riedulių sankaupa Šalčininkų rajone, Poškonių seniūnijoje, Grybiškių kaime, Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Objekto pavadinimas siejamas su kaimynystėje esančiu Rimašių etnografiniu gatviniu kaimu. Akmenynas slūgso apie 2 km į pietus nuo Poškonių, 1,3 km į rytus nuo kelio 104 Šalčininkai–Dieveniškės–Krakūnai . Objektas pritaikytas lankymui: rieduliai išsidėstę prižiūrėtoje miško aikštelėje, kurioje įrengta atokvėpio vieta, pažymėti informacine lenta ir kelio rodyklėmis, lengvai pasiekiami lauko keliukais. Rimašių akmenynas yra geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas valstybės saugomu LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. D1-309. Siekiama išsaugoti aikštelę, kurioje į 13 eilių sukrauta apie 4500 riedulių, sovietmečio melioracijos vajaus laikotarpiu suvežtų iš aplinkinių melioruojamų laukų. Akmenys buvo gabenami maždaug 1970–1977 m. laikotarpiu į tam skirtą teritoriją, suguldomi eilėmis. Manoma, ateityje buvo planuojama juos sprogdinti ir skaldos pavidalu naudoti statybose. Rieduliai, esantys objekto teritorijoje į Lietuvą pateko iš Skandinavijos per priešpaskutinį apledėjimą. Priešpaskutiniojo apledėjimo ledynas iš maksimalaus paplitimo ribos pradėjo trauktis prieš 190-200 tūkst. metų. Šios savaitės iniciatyva yra Lietuvos saugomos teritorijos. |
Naujienos
|
| Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||