Pagrindinis puslapis

Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje: 199 084 straipsniai Vikipedijos vedlys Pagalba DUK Bendruomenės portalas Klausk Taisyklės ir susitarimai Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų. Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.

Rinktinė iliustracija Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas Projekto puslapis • Keisti

Savaitės straipsnis Žydai Vidurio Europoje (1881 m.) Žydai aškenaziai (hebr. ‏אשכנז‏‎ = Ashkenazim) – žydų diasporos dalis, atsiradusi pirmojo tūkstantmečio pabaigoje, žydų naujakuriams viduramžiais apsigyvenus palei Reino upę Šventojoje Romos imperijoje (dab. vakarų Vokietijoje). Pavadinimas Ashkenazi kilęs iš biblinės figūros Aškenazo, pirmojo Gomeros sūnaus. Tradicinė aškenazių žydų diasporos kalba yra jidiš, (germanų kalba, turinti hebrajų, aramėjų ir slavų kalbų elementų) išsivysčiusi viduramžiais jiems persikėlus į šiaurės Europą (Vokietiją ir Prancūziją). Šimtmečius aškenaziai vartojo hebrajų kalbą kaip sakralią kalbą, tik XX a. Izraelyje hebrajų kalba tapo bendrine. Aškenaziai daug nuveikė filosofijos, literatūros, meno, muzikos ir mokslo srityse. Sąvoka „aškenaziai“ reiškia žydų naujakurius, viduramžiais įkūrusius bendruomenes palei Reino upę Vakarų Vokietijoje. Apsigyvenę naujoje aplinkoje jie laikėsi tradicijų, susiformavusių dar Babilone, Šventojoje Žemėje bei vakarų Viduržemio jūros pakrantėje. Aškenazių religiniais centrais tapo Mainco, Vormso ir Trua miestai. Žymus Prancūzijos Rišon rabinas Shlomo Itzhaki (Rashi) padarė didelę įtaką žydų religijai. Vėlyvaisiais viduramžiais dėl religinio persekiojimo dauguma aškenazių persikraustė į rytus, pasitraukdami iš Šventosios Romos imperijos į įvairias ATR dalis, dabartinėse Baltarusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Moldovos, Lenkijos, Rusijos, Slovakijos ir Ukrainos teritorijose. XVIII–XIX a. pabaigoje žydai, likę Vokietijoje ar grįžę į ją, pradėjo kultūrinę revoliuciją – veikiami Haskalos ir kovos dėl emancipacijos, taip pat intelektualinio ir kultūrinio gyvenimo miestuose, jie palaipsniui atsisakė jidiš ir perėmė vokiečių kalbą. Taip kūrėsi naujos žydų religinio gyvenimo formos ir kultūrinis identitetas. Antrojo pasaulinio karo ir holokausto metu sunaikinta didelė dalis aškenazių. Manoma, kad XI amžiuje aškenazių žydai sudarė tris procentus visų žydų pasaulio gyventojų, o 1930 m. atliktas tyrimas nustatė, kad jie sudaro 92 proc. pasaulio žydų. Prieš pat holokaustą žydų skaičius pasaulyje siekė maždaug 16,7 milijono. Šiais laikais Žemėje gyvena nuo 10 milijonų iki 11,2 milijonų aškenazių. Sergio Della Pergola, apytiksliai apskaičiavęs sefardus ir mizrahi žydus, nustatė, kad aškenaziai sudaro 65–70 % žydų visame pasaulyje. Remiantis kitais tyrimais, Aškenaziai sudaro apie 75 % žydų. Genetiniai aškenazių tyrimai – tyrinėjant jų tėvo ir motinos giminę, taip pat autosominę DNR – rodo, kad aškenaziai yra Levanto ir Europos gyventojų (daugiausia Vakarų/Pietų Europos) palikuoniai. Daugiau… Pavyzdiniai straipsniai • Verta paskaityti • Keisti • Rinkti straipsnį

birželio 25 d. įvykiai Lietuvoje 1940 − legalizuota Lietuvos komunistų partija. 1941 − įvyko Rainių žudynės. 1993 − Lietuvoje į apyvartą išleistas piniginis vienetas litas ir jo šimtoji dalis centas, pakeitęs iki tol apyvartoje buvusius vadinamuosius bendruosius talonus. Pasaulyje 1530 − Augsburgo reichstage Vokietijos liuteronų kunigaikščiai ir elektoriai Šventosios Romos imperijos imperatoriui Karoliui V pristatė Augsburgo išpažinimą. 1905 − Frederikas Velsas atrado didžiausią pasaulyje deimantą – Kulinano deimantą. 1950 − prasidėjo Korėjos karas. 1975 − Mozambikas paskelbė nepriklausomybę. 1981 − įkurta Microsoft korporacija. Keisti

Savaitės iniciatyva XVI Europos futbolo čempionato logotipas XVI Europos futbolo čempionatas (trumpiau Euro 2020) bus šešioliktas Europos čempionatas, kuris vyks 2021 m. birželio 11 – liepos 11 dienomis. Tai bus pirmas kartas Europos futbolo čempionatų istorijoje, kuomet varžybos vyks 12 skirtingų stadionų 12 šalių. Pusfinalio ir finalo rungtynės vyks Londono Wembley stadione. UEFA vadovai teigė, kad sprendimas varžybas rengti 12 šalių buvo priimtas norint paminėti europinio futbolo 60-metį. Šalys rengėjos nebus automatiškai priskirtos prie čempionato dalyvių – jos turės įveikti atranką. Vėliau miestų šalių skaičius sumažintas iki 11. Čempionatas turėjo vykti 2020 m., bet dėl koronaviruso pandemijos UEFA 2020 m. kovo 17 d. sprendimu nukeltas į 2021 metus. Daugiau… Šios savaitės iniciatyva yra 2020 m. Europos futbolo čempionatas. Projekto puslapis • Keisti

Naujienos Birželio 25 d. Pranešama, kad Izraelyje, netoli centrinio Ramlos miesto, aptiktos „naujo ankstyvojo žmogaus tipo“ liekanos (amžius – tarp 140–120 tūkst. metų).[1] Birželio 24 d. Etiopijos kariuomenė patvirtino šią savaitę šiauriniame Tigrajaus regione surengusi aviacijos smūgį, per kurį žuvo dešimtys civilių.[2] Birželio 23 d. Dėl Kinijos valdžios represijų veiklą nutraukia prodemokratiškas Honkongo dienraštis „Apple Daily“.[3] Birželio 22 d. Ispanijos vyriausybė suteikė malonę devyniems nuteistiems katalonų separatistams.[4] Birželio 22 d. Talibano kovotojai užėmė svarbiausią Afganistano sienos su Tadžikistanu perėjimo punktą.[5] Birželio 21 d. Švedijos vyriausybė, vadovaujama Stefan Löfven, parlamente pralaimėjo balsavimą dėl pasitikėjimo.[6] Birželio 21 d. Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pareiškė laimėjęs pirmalaikius parlamento rinkimus.[7] Birželio 19 d. Irano prezidento rinkimus laimėjo ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkas Ebrahimas Raisi.[8] Birželio 18 d. Artėjant parlamento rinkimams, į Armėnijos sostinės Jerevano gatves išėjo apie 20 000 opozicijos kandidato Roberto Kočariano šalininkų.[9] Birželio 17 d. Kinijos erdvėlaivis „Shenzhou 12“ su trimis įgulos nariais sėkmingai susijungė su naująja šalies kosmine stotimi.[10] Projekto puslapis • Metų įvykiai • Sporto naujienos • Keisti

Kiti projektai

Vikižodynas Laisvasis žodynas Vikicitatos Aforizmai, sentencijos Vikinaujienos Naujausios žinios, aktualijos Vikiteka (Wikimedia Commons) Mediateka Vikišaltiniai Įvairūs tekstai Vikiknygos Vadovėliai, knygos Vikirūšys (wikispecies) Rūšių katalogas Metaviki Vikimedijos projektų koordinavimas Vikiduomenys Žinių bazė Vikiversitetas Mokomoji medžiaga Vikikelionės Kelionių vadovas MediaWiki Viki programinė įranga